„Pjesių knyga“ – tai Virgilijaus Veršulio dramaturgijos teritorija, kurioje kasdienybė nuolat slysta į absurdą, o groteskas tampa tiksliausia tikrovės forma. Šiose pjesėse liftas virsta socialiniais spąstais, teatras – užgrobimo objektu, gyvūnai kalba žmonių balsais, o erdvės už durų slepia ne tiek fizines ribas, kiek vidines būsenas ir sąmonės plyšius.

V. Veršulio kalba – ritmiška, ironiška, prisodrinta paradoksų ir netikėtų posūkių. Aštrūs dialogai ir personažai, atpažįstami, bet sąmoningai deformuoti – tarsi perkreipti kultūros ir baimės veidrodžiai. Jo herojai blaškosi tarp bejėgiškumo ir agresijos, tarp noro būti išgirstiems ir nesugebėjimo susikalbėti.

Knygoje greta originalių siužetų atsiveria ir sąmoningos nuorodos į literatūros bei teatro kanoną: žinomi tekstai čia ne cituojami, o perrašomi, ardomi ir perkonstruojami. Tokios pjesės kaip „Karalius Akūbas“, „Pjesė už tris skatikus“, „Paskutinė juosta“, „Už durų“ tampa autoriaus transformacijų erdve – atpažįstami siužetiniai ar stilistiniai pavidalai įgyja naujas prasmes, perkeliamas į šiuolaikinio žmogaus nerimo, galios ir tapatybės kontekstą.

Pjesėse „Lifte“, „Žalčio siuita“, „Teatro užgrobimas“ ir kitose Veršulis kuria teatrą, kuris ne ramina, o trikdo: griauna iliuzijas, išbando žiūrovo ir skaitytojo komfortą, tyrinėja galios, baimės, kontrolės, tapatybės ir bendruomenės irimo temas, primena, kad scena – tai vieta, kurioje kultūrinė atmintis susiduria su dabarties chaosu, ir todėl priverčia mąstyti. 

Nauja Virgilijaus Veršulio knyga mums žada kelionę į pažįstamus ir neatrastus pasaulius, į teatrą, kuriame daug paslapties, kūrybos, netikėtų vei. Laukite, sekite naujienas, nes autoriaus personažai jau kelyje.